- klastorius
- ×klastõrius, -ė (hibr.) smob. (2) K; R apgavikas, klastininkas: Ir klastõrių nereik tiktai tarp būrų ieškoti K.Donel. O juk mano tėvas, kaip ir tavo, nebuvo joks klastorius I.Simon. Nebuvo klastorių, žėdnas maisto gavo Nz. Klastoriaus to pasisaugok Lnkv. Jis per visą amžį baisus klastorius ... buvo BsV249. Tikt nežadėkie manę berneliui, tam šelmiui klastorėliui! KlvD31. Pikčiurniene, tu esi klastorė, tu esi sukčia ir vagilė! I.Simon. Mergyte mano! nebūk taip klastorėlė, bernyčių viliokėlė RD152. Tu, bernužėli šalbėriau, jaunų mergužėlių klastoriau JD702. Šelmis bernužėlis, jaunas klastoružėlis LB73. Neverk, mergužyte, klastoriaus bernyčio RD199. Ei tu, bernužėli klastorėli, kiemo mergužėlių viliokėli JD109. Klastoriaus to neverkiu, tik savo vainiko KlpD39. Baisus klastorius ir prigaviks Sch187. Aš sakau, jie nėr klastoriai Kel1881,195. Daug yr sviete šlektų žmonių, didelių klastõrių LB21. Jie kytrūs klastoriai, kietsprandžiai ir melagiai Ns1852,2.
Dictionary of the Lithuanian Language.